Baltoji tvirtovė

Orhan Pamuk

Turkų rašytojas. Nobelio literatūros premijos laureatas.

Rytų ir vakarų priešprieša. Italas vergas ir jo šeimininkas turkas, panašūs kaip broliai dvyniai, kartu kuriantys, bandantys įtikti ir slapta daryti įtaką Pašai. O šis tiesiog smaginasi matydamas neįtikėtiną fizinį panašumą ir mąstymo, minčių, pasaulėžiūros skirtumus.


Istorinė fikcija, magiškasis realizmas, primenentis G.G. Markeso kūrybą. Medicinos, pirotechnikos ir visokios kitokios technikos atradimai ir išradimai. Astrologija, galiausiai gigantiško ginklo kūrimas. Kur prasideda vieno žmogaus individualybė, kur baigiasi kito. Kaip užvaldo baimė, kaip prisirišama prie nelaisvės.

Jei atvirai, knygą pasirinkau skaityti todėl, kad veiksmo vieta Stambulas. Miestas įsikūręs ten kur susiduria Europa ir Azija. Kur prasidėjo ir žlugo imperijos, kur išlikę tokius laikus menantys architektūros paminklai, kad net baisu pagalvoti. Lygiai prieš metus teko pasivaikščioti Stambule ir iki šiol šis miestas kelia nevienaprasmiškus jausmus. Dar vienas malonus atradimas, veiksmas knygoje persikelia ir į Edirnė, tai - miestas prie pat sienos su Bulgarija (Edirnė buvo tarpinė stotelė kitoje praėjusių metų kelionėje į Turkiją) - 1365-1453 m. buvo Osmanų imperijos sostine.


 

Kindle

Dar prieš kokį dešimtmetį, jei būčiau pasakius, kad reikia pakrauti knygą ..:D

Kindle Paperwhite 6.
Turiu dar tik savaitę, bet jau nebeįsivaizduoju kaip galėjau apsieti.

Pasakyti, kad tai patogu, tas pat kas nepasakyti nieko.
Tikrai neparašysiu daugiau, negu jau yra parašyta. Šriftą, ekrano ryškumą galima reguliuoti pagal savo poreikius. Atmintyje telpa, parašysiu paraidžiui - LABAI DAUG knygų :)

Naudingas daiktas mokantis kitos kalbos - skaitydami galite naudoti žodyną (elektroninį, esantį kindle atmintyje). Ir t.t.ir pan. Viską galite sužinoti tiesiog į google.com paieškos laukelį įrašę žodį - kindle. Dar galite pridėti paperwhite. Blyksnis ant ekrano - tik todėl, kad fotografavau su blykste. Lempos ekrane tikrai neatsispindi, akių neerzina.

Dar vienas dalykas į kurį negavau atsakymo, kai rinkaus pirkti kindle su reklamomis ar be.
Jus erzina knygų reklamos?
Manęs ne :)

Runų ženklai

Joanne Harris

Knygą pirkau su geroka nuolaida, specialiai neįpareigojančiam vasaros skaitymui. Pirkau vien todėl, kad tai Joanne Harris. Jos knygos "Šokoladas", "Penki ketvirčiai apelsino" ir "Gervuogių vynas" guli mano knygų lentynoje, skyrelyje - geros knygos. Beje iš šitų trijų geriausia laikau "Gervuogių vyną", o ne įžymųjį "Šokoladą" pagal kurią statytą filmą su Julia Binoche ir Johnny Depp matė tikrai kiekvienas. Gal todėl man ir artimesnis "Gervuogių vynas", nes skaitant susikūriau savo vaizdą, o ne derinau prie jau matyto kino filmo :)

Bet dabar tikrai ne apie tai  :)

Beveik visas mano skaitytas Joanne Harris knygas vertė skirtingi vertėjai, tad nesiimu spręsti ar skirtingų knygų poveikis, kuriamas paveikslas labiau priklauso nuo rašytojo ar vertėjo pastangų. Bet, kad knygų kalba  labai skiriasi - faktas. Galbūt taip ir turi būti.

"Runų ženklai" - istorija apie mergaitę, kuri gyvena jausdamasi svetima ne tik savo kaimelyje, bet ir savo tėvų namuose. Pažymėta pragaišties ženklu - ant delno išryškėjusia naujojo amžiaus runa ji kelia prietaringą baimę visiems aplinkiniams. Ką šis ženklas reiškia ir kokių galių jis suteikia mergaitei paaiškina į kaimelį užklydęs Vienaakis, taip pat turintis pragaišties ženklą. Mergaitė pasirodo turinti magiškų galių ir svetimšalis ją moko jomis naudotis, o vėliau ir duodamas mergaitei užduotį, kurią gali įvykdyti tik ji pati.

Siužetas jau kažkur girdėtas? Vaikas pažymėtas nesuprantamu ženklu, magiškos galios, užaugęs šeimoje, kurioje jaučiasi svetimas ir vėliau atranda žmones, kurie paaiškina jo prigimtį, na ir stebuklingi nuotykiai :) Net ant viršelio nupieštas už mergaitės besislepiantis goblinas Cukraus maišelis labai jau primena Dobi iš Hario Poterio :)

Tiesa čia nėra Hogvartso, kur Mergaitė galėtų mokytis su tokiais pat kaip ji, nėra burtų lazdelės. Bet yra runos, senieji skandinavų dievai, kurie po paskutinio Ragnaroko yra praradę didžiumą savo galių, bet vis dar bando išlaikyti pusiausvyrą tarp pasaulių. Yra ir ordinas, kuris pavaldus Bevardžiui dievui, kuris bando sunaikinti paskutinius likusius dievus, asus, vanus ir žinoma užvaldyti pasaulį, o tai gresia dar vienu Ragnaroku - pasaulio sunaikinimu.

Kuo smagi ir naudinga ši knyga. Tai kūrybiška skandinavų legendų interpretacija, supažindinanti su pagrindiniais dievais, legendose minimais įvykiais, runomis ir jų reikšmėmis. Knyga aiškiai skirta vyresniam mokykliniam amžiui. Jokių gilesnių įžvalgų ar netikėtų siužeto posūkių. Net geismo deivė Frėja aprašyta daugiau negu santūriai. Dievai ginčijasi lyg paaugliai, o juos kuo nors įtikinti ar jais manipuliuoti galėtų net šiuolaikiniai penktokai :) Tačiau, knyga tikrai skaitoma lengvai ir linksmai. Tai lengvas pramoginis romanas, suteikiantis bent kruopelę supratimo apie skandinavų legendas, o gal ir sukelsianti norą išsamiau panagrinėti pinklius dievų santykius.

Vilko valanda

Andrius Tapinas

Senai su tokiu malonumu buvau ką skaičius. Ne ne visai taip. Labai senai su tokiu malonumu skaičiau lietuvio autoriaus kūrinį.

Kas dar? Šitą knygą reikia ekranizuoti. Retai taip sakau - dažniausiai filmas sugadina tą vaizdą, kurį esu susikūrusi skaitydama.  Šį kartą manau, kad vienokio ar kitokio formato ekranizacija tik laiko klausimas.

Ryškūs charakteriai, bemaž komiksinis rašymo stilius. Netikėti žinomų istorijos ir nūdienos personažų perkėlimai į kitokį Vilnių. Tokį, kokiame norėtusi gyventi. Gyva kalba, tokia, kad nė nekyla abejonių jog laumžirgiu virš Vilniaus lekiojantis Jonas Basanavičius tik taip ir turėtų kalbėti ar veikti.

Ir nors plačiai šis romanas pristatomas kaip steampunk  žanro knyga, aš dar pridėčiau - sveikas kūrybinis chuliganizmas; atsiribojimas nuo rūpintojėlių ir raudų tautos stereotipų.

P.S. Nekantriai laukiu tęsinio :)
P.P.S. Prisiminta ir prirašyta vėliau. Vienintelė vieta, kurią romane reikėtų patobulinti - moteriškų drabužių aprašymai - ilgas sijonas, iš apačios paraukta, viršuj prigludę, tamsiai rožinės spalvos... net ir labai įtempus vaizduotę nepavyko "pamatyt" :) Autoriui reikėtų konsultantų pagalbos.

Imperium

Robert Harris

Knyga padariusi įspūdį, net ir atsižvelgiant į Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos nerekomenduojamų (dėl prasto vertimo, redagavimo ar/ir parengimo spaudai) knygų sąrašą.

Pakankamai jautriai reaguoju į prastą vertimą ir vien dėl to dažniau skaitau knygas rusų kalba, tačiau šiuo atveju nelabai sutinku su vertėjų sąjungos verdiktu. Yra žymiai prasčiau išverstų knygų, kurios šiame sąraše neminimos.

"Imperium" - pasakojimas apie Marką Tulijų Ciceroną (Marcus Tullius Cicero , 106 m. pr. m. e.  – 43 m. pr. m. e. ) – romėnų politiką, retoriką, filosofą ir rašytoją; apie politiko kelią, romėnų teisinę - politinę sistemą. Apie didžiausią, pavojingiausią, tik išrinktiems prieinamą žaidimą - POLITIKĄ. Ir kaina, kurią reikia sumokėti, kad patektum tarp galingiausių.


"Kiekvienuose rinkimuose galima sutikti kvailį, kuris tvirtina žinąs, kas juos laimės. tačiau rinkimai yra gyva būtybė - netgi galima sakyti, jog tai pati gyviausia būtybė, - su tūkstančių tūkstančiais smegenų, galūnių ir akių, minčių ir troškimų, besiranganti, besisukiojanti ir bėganti kryptimi, kurios niekas nebuvo numatęs, ir kartais ji taip elgiasi paprasčiausiai norėdama įrodyti visus išminčius buvus kvailais".

Ivano Rūsčiojo haremas

Elena Arsenjeva

Kiek žmonų iš tiesų turėjo Ivanas Rūstusis nėra tikrai žinoma. Istorikai mini 8 moteris, kurios yra laikomos jo žmonomis, nors teisėtomis, su kai kuriomis išlygomis, yra laikomos keturios.

E. Arsenjevos romanas nepretenduoja į rimtą istorinį veikalą. Tai tiesiog reikšmingos istorinės asmenybės charakterio interpretacija remiantis tam tikrais istoriniais faktais.

Kuo patraukė šis romanas?
Visų pirma į šviesą iškelta ta gyvenimo puse, kuri paprastai yra laikoma nesvarbia ir nereikšminga, kai kalbame apie šio pasaulio galinguosius.

Pelagija ir raudonas gaidys

Borisas Akuninas

Pirmiausia, apie tai, ko nesitikėjau iš šios knygos ir ką radau.

Tikrai nesitikėjau naivumo ir nuoširdaus tikėjimo.

Man Akuninas visada asocijavosi su meistrišku, kiek manieringu siužeto dėstymu; netikėtu, kiek netradicišku matymo kampu. Visa tai taip pat yra. Jaučiama ir atvira rašytojo simpatija pagrindinei romano veikėjai - vienuolei Pelagijai. Tačiau šį kartą siužeto linija nuklysta dar toliau. Paliečiamos tikėjimo, stebuklo, religinių tradicijų temos.

Pagrindiniai knygos klausimai:
1. Kam gali ryžtis žmogus, kad išgelbėtų tą kurį myli, kuriuo tiki?
2. Ar religiniai ritualai ir tradicijos neužgožia pačios tikėjimo esmės?
3. Kas nutiktų, jei valdžios atstovai dar kartą suimtų pranašą, kuris skelbia paprastas, bet neginčijamas tiesas, kalba apie tradicinių religinių dogmų klaidingumą, kiekviename žmoguje įžvelgia gėrio ir blogio pradus ir teigia, kad nėra blogų žmonių.

Jums tai kažką primena?