2011 m. rugpjūčio 20 d., šeštadienis

Pelagija ir juodas vienuolis

Borisas Akuninas

Šis romanas - antroji detektyvinės trilogijos apie vienuolę Pelagiją dalis. Pirmoji - "Pelagija ir baltas buldogas". Šį kartą Pelagija išsprendžia mįslę, kurią bandydami įminti nukentėjo du valstybinės tarnybos pareigūnai, jau pažįstami iš pirmosios knygos. Vienas jų žuvo keistomis ir net mistiškomis aplinkybėmis, kitas ne mažiau paslaptingomis aplinkybėmis išprotėja.

Kad ir kaip neįprasta, giliai tikinti jauna moteris, vienuolė pasirodo mažiausiai linkusi į mistifikavimą, jos gebėjimas išlaikyti šaltą protą padeda atrasti vienintelį teisingą mįslės sprendimą.

Regzdamas intrigą Borisas Akuninas šiame romane perspjovė patį save (vos neparašiau - peržengė sveiko proto ribas :) ). Puikiai iliustravo, kaip žmogaus protas linkęs bet kokiam įvykiui, kurio priežasčių nesuprantame, suteikti mistinį atspalvį.

Matome tik tai, ką norime matyti. Viskas kas vyksta aplinkui, gali turėti begalę priežasčių, bet kiekvienas žmogus pasirinks tą, kuri labiausiai atitiks jo vidines nuostatas, polinkius, įsitikinimus.

Smagi, nors šiek tiek ir kraupoka knyga.

2011 m. rugpjūčio 14 d., sekmadienis

Pelagija ir baltas buldogas

Borisas Akuninas

"Pelagija ir baltas buldogas" - pirmasis Boriso Akunino trilogijos romanas. Tai klasikinis detektyvas, kuriame seklio vaidmuo atiteko kukliai vienuolei.

Borisas Akuninas intrigos meistras, jo kuriami herojai spalvingi, charakteriai sodrūs. Lengvai ir įtikinamai perteikiama provincijos miestelio atmosfera, jame gyvenantys žmonės. Akuninas tradiciškai pasakoja apie talentingus žmones išsiskiriančius iš bendros aplinkos savo charakteriu, gabumais, mąstymu ir veiksmais.

Boriso Akunino detektyviniuose romanuose nėra banalių nusikaltimų. Keisti, nesuprantami įvykiai slepia kur kas baisesnes paslaptis. Baltų buldogų nužudymas vos nenuvaręs į kapus jų šeimininkės slepia daug didesnį nusikaltimą. Visą šių įvykių kamuolį išvynioja vienuolė Pelagija, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo tiesiog prastai matanti, nerangi, nuolat pakliūnanti į keistas istorijas paklusnumo įžadus padariusi mergina.

Romano kalba išskirtinai sodri, atspindinti 19 a. kalbos ir elgesio manieringumą. Skaityti būtina originalo kalba. (Beje lietuviškai kol kas išleista tik vienas Boriso Akunino romanas "Azazelis", kurio pagrindinis veikėjas Erastas Fandorinas, žinomas iš filmo "Valstybės patarėjas" / Статский советник, rež. Nikita Michalkovas).

2011 m. rugpjūčio 11 d., ketvirtadienis

PIKTOJI. Piktosios Vakarų raganos gyvenimas ir laikai

Gregory Maguire

Kaip tampama piktąja ragana? Kiek žmogaus gyvenime lemia vieta laikas, socialinis, politinis gyvenimas ar galima visam tam pasipriešinti? Atrodytų, kad tarp šių dviejų klausimų nėra ir negali būti nieko bendro.

Prisipažinsiu, kai gavau dovanų šią knygą tikėjausi pasakos - veiksmas vyksta Ozo šalyje. Yra čia ir raganų, burtų knygų, užkeikimų, skraidymo ant šluotos. Pasakojama ir apie geltonų plytų kelio statyba (šiek tiek priminė mūsų valdovų rūmų istoriją).

Bet taip pat pasakojama ir apie šios stebuklingos šalies visuomenės suskirstymą į žemesnes ir aukštesnes būtybes, politinius neramumus, visuotinę sekimo sistemą, pasipriešinimą stereotipams, kitoniškumą, meilę, vienatvę, žiaurumą.

Tai iš tikrųjų pikta knyga, bet kartu ir nuostabi. Provokuojanti pažvelgti, kiek žiaurumo yra kiekviename iš mūsų. Į stebuklų šalį perkeltos mūsų gyvenimo dilemos, klaidos ir nuoskaudos leidžia jas įvertinti iš naujo, kiek iš šalies, bet emociškai nepasitraukiant per toli.

Iš tiesų, skaitant dažnai kyla klausimas - kur riba, už kurios žlunga geriausi norai, jausmai, mintys, sprendimai. Ir kaip dažnai, net ir geriausi ketinimai nuveda visai ne ten, kur tikėjomės.

Keliai, kurie neveda niekur, nuveda toliausiai. Ž. Volfromas
Šį kartą net ir nebaigtas geltonų plytų kelias nuvedė toliau, negu buvo galima įsivaizduoti.

Puiki knyga. Geras vertimas.

2011 m. rugpjūčio 10 d., trečiadienis

100 metų vienatvės

Gabriel Chose Garcia Marquez

Magiškasis realizmas. Veiksmas vyksta Pietų Amerikoje, Makondo miestelyje, kurį įkūrė Chosė Arkadijas Buendija. Knygoje pasakojama apie septynių kartų Buendijų šeimos gyvenimą, perpintą legendomis, mistiniais išgyvenimais, dvasių aplankymais, ir visa tai atskiesta politiniais motyvais.

Nenusakomas grožis, viską persmelkianti vienatvė, vis besikartojantis gyvenimo ratas, tų pačių klaidų kartojamas iš kartos į kartą, ir galiausiai visa naikinanti gamtos stichija, užbaigianti Makondo miestelio ir Buendijų istoriją.

Romane galybė veikėjų vienodais vardais, ne kartą ir ne du skaitant teko grįžti šiek tiek atgal, prisiminti, kas yra kas.

Buendijų šeimos genealogija. Turėtų praversti skaitant.

2011 m. rugpjūčio 9 d., antradienis

Meistras ir Margarita

Michailas Bulgakovas

– Tai jūs, profesoriau, pakviestas pas mus kaip konsultantas? – paklausė Berliozas.
– Taip, kaip konsultantas.
– Jūs vokietis? – pasiteiravo Benamis.
– Ar aš?.. – pasitikslino profesorius ir ūmai susimąstė. – Taip, ko gera, vokietis... – tarė jis.
– Bet ir rusiškai kalbate puikiai, – pasakė Benamis.
– O aš apskritai poliglotas ir moku labai daug kalbų, – atsakė profesorius.
– O kokia jūsų specialybė? – susidomėjo Berliozas.
– Aš – juodosios magijos specialistas.
„Še tau!..“ – šmėstelėjo mintis Michailo Aleksandrovičiaus galvoje.
– Ir... ir jus, kaip šios srities specialistą, pakvietė pas mus? – sumikčiojęs paklausė jis.
– Taip, kaip šios srities specialistą, – patvirtino profesorius ir paaiškino: – Jūsų valstybinėje bibliotekoje aptikti autentiški dešimtame amžiuje gyvenusio mago Herberto Aurilakiečio rankraščiai. Ir šit aš turiu juos išnarplioti. Aš – vienintelis specialistas pasaulyje.
– A–a! Jūs istorikas? – su didžiu palengvėjimu pagarbiai paklausė Berliozas.
– Istorikas, – patvirtino mokslininkas ir pridūrė nei į tvorą, nei į mietą: – Šį vakarą prie Patriarcho tvenkinių nutiks įdomi istorija!

Ir išties prie Patriarcho tvenkinių nutiko įdomi istorija. 30-ųjų praėjusio amžiaus metų Maskvoje apsilanko šėtonas. Dviems garbiems literatams, inirtingai diskutavusiems apie Jėzaus Kristaus vaizdavimą antireliginėje literatūroje, jis ne tik papasakojo (parodė) Jėzaus (Ješua) teismo istoriją, bet ir išpranašavo tolimesni jų likimą: literatūros žurnalo redaktoriui Michailui Berliozui, kad šiam mergina komjaunuolė dar tą patį vakarą nupjaus galvą, o poetui Ivanui Bezdomnyj - psichiatrijos ligoninę.

Bet tai buvo tik pradžia.

Romano žanrą sunku būtų apibrėžti vienareikšmiškai. Ko gero geriausiai jam tiktų apibrėžimas - magiškasis realizmas, turintis daug istorinio romano bruožų, pasakojantis meilės istoriją (kuri čia tikrai nėra pagrindinė, nors taip ir būtų galima pagalvoti sprendžiant iš pavadinimo).
Romanas apima tris siužetines linijas:
1. Tamsos valdovo vizitas Maskvoje, ir beribiuose apartamentuose jo rengiama puota.
2. Ješua Ha-Nocri (Jėzaus) ar teisingiau būtų sakyti Judėjos prokuratoriaus Poncijaus Piloto istorija.
3. Meistro ir Margaritos meilės istorija.
Pirmą kartą su šia knyga susidūriau visiškai atsitiktinai bibliotekoje atradusi neploną knygą intriguojančiu pavadinimu. Skaičiau lietuviškai, romanas tikrai pasirodė vertas dėmesio, bet tikras jo grožis ir paslaptingumas atsivėrė tik perskaičius romaną rusų kalba. Žodžių žaismas, daugiaprasmiai tekstai, spalvinga kalba. Daug dalykų, kurių tiesiog neįmanoma išversti.

Beje, 2005 m. pasirodė Ivano Bortko režisuota daugiaserijinė (10 serijų) romano ekranizacija, kurią rodė ir Lietuvos televizija. Deja, kažkokie geri žmonės nusprendė, kad filmą būtina įgarsinti lietuviškai... Dėl to filmas prarado pusę savo žavesio.
Režisieriui tikrai pavyko perteikti romane vaizduojamų įvykių atmosferą. Ir nors kai kurie filmo epizodai šiek tiek nustebino, filmas tikrai vertas dėmesio. Beje, filme vaidino ir gerai žinomas lietuvių aktorius Liubomiras Laucevičius.

Michailo Bulgakovo romanas "Meistras ir Margarita" viena iš įspūdingiausių mano skaitytų knygų. Tai knyga, kurią ne tik galima, bet ir reikia skaityti ne vieną kartą, geriausia originalo kalba.



Elektroninė biblioteka:

Meistras ir Margarita - LT

Мастер и Маргарита - RU

Knygos

Skaityti pradėjau nuo 4-erių. Iš smalsumo :))) Buvo įdomu, ką skaito brolis. Mama pasakojo, kad maždaug 5-erių perskaičiau Juozo Baltušio "Su kuo valgyta druska". Suprast, kas tai ir apie ką nepavyko, bet sąžiningai perskaičiau nuo pirmo puslapio iki paskutinio. Pati šito fakto nepamenu. Bet greičiausiai tai buvo viena pirmųjų mano skaitytų knygų.
Pirma knyga, kurią pamenu - Žiulio Verno (pranc. Jules Gabriel Verne) "Paslaptingoji sala"), baigta rašyti lygiai 100 metų prieš man gimstant. Knygą pasiskolinau iš brolio. Jis tuo metu iš bibliotekos parsinešdavo labai įdomių knygų.
Nuo tada skaitymas, knygos - viena iš mano gyvenimo aistrų. Knygas pirkdavo mama (kas pamena sovietinių laikų sistemą, atsimena, kaip "lengva" būdavo gauti gerą knygą). Vėliau knygas pradėjau pirkti pati, skaičiau viską, ką galima buvo gauti bibliotekose.
Šitą dienoraštį pradėjau rašyti visų pirma sau. Bet džiaugsiuosi, jei apsilankę čia nuspręsite paskaityti vieną ar kitą knygą.
Skaitau daug, stengsiuosi apie visas į mano rankas pakliuvusias knygas parašyti šiame blog'e. Ruošiuosi papasakoti ir apie savo mėgstamiausias knygas, kurios padarė didžiausią įspūdį, suteikė maloniausių skaitymo akimirkų.