– Tai jūs, profesoriau, pakviestas pas mus kaip konsultantas? – paklausė Berliozas.
– Taip, kaip konsultantas.
– Jūs vokietis? – pasiteiravo Benamis.
– Ar aš?.. – pasitikslino profesorius ir ūmai susimąstė. – Taip, ko gera, vokietis... – tarė jis.
– Bet ir rusiškai kalbate puikiai, – pasakė Benamis.
– O aš apskritai poliglotas ir moku labai daug kalbų, – atsakė profesorius.
– O kokia jūsų specialybė? – susidomėjo Berliozas.
– Aš – juodosios magijos specialistas.
„Še tau!..“ – šmėstelėjo mintis Michailo Aleksandrovičiaus galvoje.
– Ir... ir jus, kaip šios srities specialistą, pakvietė pas mus? – sumikčiojęs paklausė jis.
– Taip, kaip šios srities specialistą, – patvirtino profesorius ir paaiškino: – Jūsų valstybinėje bibliotekoje aptikti autentiški dešimtame amžiuje gyvenusio mago Herberto Aurilakiečio rankraščiai. Ir šit aš turiu juos išnarplioti. Aš – vienintelis specialistas pasaulyje.
– A–a! Jūs istorikas? – su didžiu palengvėjimu pagarbiai paklausė Berliozas.
– Istorikas, – patvirtino mokslininkas ir pridūrė nei į tvorą, nei į mietą: – Šį vakarą prie Patriarcho tvenkinių nutiks įdomi istorija!
Ir išties prie Patriarcho tvenkinių nutiko įdomi istorija. 30-ųjų praėjusio amžiaus metų Maskvoje apsilanko šėtonas. Dviems garbiems literatams, inirtingai diskutavusiems apie Jėzaus Kristaus vaizdavimą antireliginėje literatūroje, jis ne tik papasakojo (parodė) Jėzaus (Ješua) teismo istoriją, bet ir išpranašavo tolimesni jų likimą: literatūros žurnalo redaktoriui Michailui Berliozui, kad šiam mergina komjaunuolė dar tą patį vakarą nupjaus galvą, o poetui Ivanui Bezdomnyj - psichiatrijos ligoninę.
Bet tai buvo tik pradžia.
Romano žanrą sunku būtų apibrėžti vienareikšmiškai. Ko gero geriausiai jam tiktų apibrėžimas - magiškasis realizmas, turintis daug istorinio romano bruožų, pasakojantis meilės istoriją (kuri čia tikrai nėra pagrindinė, nors taip ir būtų galima pagalvoti sprendžiant iš pavadinimo).
Romanas apima tris siužetines linijas:
1. Tamsos valdovo vizitas Maskvoje, ir beribiuose apartamentuose jo rengiama puota.
2. Ješua Ha-Nocri (Jėzaus) ar teisingiau būtų sakyti Judėjos prokuratoriaus Poncijaus Piloto istorija.
3. Meistro ir Margaritos meilės istorija.
Pirmą kartą su šia knyga susidūriau visiškai atsitiktinai bibliotekoje atradusi neploną knygą intriguojančiu pavadinimu. Skaičiau lietuviškai, romanas tikrai pasirodė vertas dėmesio, bet tikras jo grožis ir paslaptingumas atsivėrė tik perskaičius romaną rusų kalba. Žodžių žaismas, daugiaprasmiai tekstai, spalvinga kalba. Daug dalykų, kurių tiesiog neįmanoma išversti.
Beje, 2005 m. pasirodė Ivano Bortko režisuota daugiaserijinė (10 serijų) romano ekranizacija, kurią rodė ir Lietuvos televizija. Deja, kažkokie geri žmonės nusprendė, kad filmą būtina įgarsinti lietuviškai... Dėl to filmas prarado pusę savo žavesio.
Režisieriui tikrai pavyko perteikti romane vaizduojamų įvykių atmosferą. Ir nors kai kurie filmo epizodai šiek tiek nustebino, filmas tikrai vertas dėmesio. Beje, filme vaidino ir gerai žinomas lietuvių aktorius Liubomiras Laucevičius.
Michailo Bulgakovo romanas "Meistras ir Margarita" viena iš įspūdingiausių mano skaitytų knygų. Tai knyga, kurią ne tik galima, bet ir reikia skaityti ne vieną kartą, geriausia originalo kalba.
Elektroninė biblioteka:
Meistras ir Margarita - LT
Мастер и Маргарита - RU
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą