2013 m. lapkričio 29 d., penktadienis

Kindle

Dar prieš kokį dešimtmetį, jei būčiau pasakius, kad reikia pakrauti knygą ..:D

Kindle Paperwhite 6.
Turiu dar tik savaitę, bet jau nebeįsivaizduoju kaip galėjau apsieti.

Pasakyti, kad tai patogu, tas pat kas nepasakyti nieko.
Tikrai neparašysiu daugiau, negu jau yra parašyta. Šriftą, ekrano ryškumą galima reguliuoti pagal savo poreikius. Atmintyje telpa, parašysiu paraidžiui - LABAI DAUG knygų :)

Naudingas daiktas mokantis kitos kalbos - skaitydami galite naudoti žodyną (elektroninį, esantį kindle atmintyje). Ir t.t.ir pan. Viską galite sužinoti tiesiog į google.com paieškos laukelį įrašę žodį - kindle. Dar galite pridėti paperwhite. Blyksnis ant ekrano - tik todėl, kad fotografavau su blykste. Lempos ekrane tikrai neatsispindi, akių neerzina.

Dar vienas dalykas į kurį negavau atsakymo, kai rinkaus pirkti kindle su reklamomis ar be.
Jus erzina knygų reklamos?
Manęs ne :)


2013 m. rugpjūčio 23 d., penktadienis

Runų ženklai


Joanne Harris

Knygą pirkau su geroka nuolaida, specialiai neįpareigojančiam vasaros skaitymui. Pirkau vien todėl, kad tai Joanne Harris. Jos knygos "Šokoladas", "Penki ketvirčiai apelsino" ir "Gervuogių vynas" guli mano knygų lentynoje, skyrelyje - geros knygos. Beje iš šitų trijų geriausia laikau "Gervuogių vyną", o ne įžymųjį "Šokoladą" pagal kurią statytą filmą su Julia Binoche ir Johnny Depp matė tikrai kiekvienas. Gal todėl man ir artimesnis "Gervuogių vynas", nes skaitant susikūriau savo vaizdą, o ne derinau prie jau matyto kino filmo :)

Bet dabar tikrai ne apie tai  :)

Beveik visas mano skaitytas Joanne Harris knygas vertė skirtingi vertėjai, tad nesiimu spręsti ar skirtingų knygų poveikis, kuriamas paveikslas labiau priklauso nuo rašytojo ar vertėjo pastangų. Bet, kad knygų kalba  labai skiriasi - faktas. Galbūt taip ir turi būti.

"Runų ženklai" - istorija apie mergaitę, kuri gyvena jausdamasi svetima ne tik savo kaimelyje, bet ir savo tėvų namuose. Pažymėta pragaišties ženklu - ant delno išryškėjusia naujojo amžiaus runa ji kelia prietaringą baimę visiems aplinkiniams. Ką šis ženklas reiškia ir kokių galių jis suteikia mergaitei paaiškina į kaimelį užklydęs Vienaakis, taip pat turintis pragaišties ženklą. Mergaitė pasirodo turinti magiškų galių ir svetimšalis ją moko jomis naudotis, o vėliau ir duodamas mergaitei užduotį, kurią gali įvykdyti tik ji pati.

Siužetas jau kažkur girdėtas? Vaikas pažymėtas nesuprantamu ženklu, magiškos galios, užaugęs šeimoje, kurioje jaučiasi svetimas ir vėliau atranda žmones, kurie paaiškina jo prigimtį, na ir stebuklingi nuotykiai :) Net ant viršelio nupieštas už mergaitės besislepiantis goblinas Cukraus maišelis labai jau primena Dobi iš Hario Poterio :)

Tiesa čia nėra Hogvartso, kur Mergaitė galėtų mokytis su tokiais pat kaip ji, nėra burtų lazdelės. Bet yra runos, senieji skandinavų dievai, kurie po paskutinio Ragnaroko yra praradę didžiumą savo galių, bet vis dar bando išlaikyti pusiausvyrą tarp pasaulių. Yra ir ordinas, kuris pavaldus Bevardžiui dievui, kuris bando sunaikinti paskutinius likusius dievus, asus, vanus ir žinoma užvaldyti pasaulį, o tai gresia dar vienu Ragnaroku - pasaulio sunaikinimu.

Kuo smagi ir naudinga ši knyga. Tai kūrybiška skandinavų legendų interpretacija, supažindinanti su pagrindiniais dievais, legendose minimais įvykiais, runomis ir jų reikšmėmis. Knyga aiškiai skirta vyresniam mokykliniam amžiui. Jokių gilesnių įžvalgų ar netikėtų siužeto posūkių. Net geismo deivė Frėja aprašyta daugiau negu santūriai. Dievai ginčijasi lyg paaugliai, o juos kuo nors įtikinti ar jais manipuliuoti galėtų net šiuolaikiniai penktokai :) Tačiau, knyga tikrai skaitoma lengvai ir linksmai. Tai lengvas pramoginis romanas, suteikiantis bent kruopelę supratimo apie skandinavų legendas, o gal ir sukelsianti norą išsamiau panagrinėti pinklius dievų santykius.

2013 m. balandžio 8 d., pirmadienis

Vilko valanda

Andrius Tapinas

Senai su tokiu malonumu buvau ką skaičius. Ne ne visai taip. Labai senai su tokiu malonumu skaičiau lietuvio autoriaus kūrinį.

Kas dar? Šitą knygą reikia ekranizuoti. Retai taip sakau - dažniausiai filmas sugadina tą vaizdą, kurį esu susikūrusi skaitydama.  Šį kartą manau, kad vienokio ar kitokio formato ekranizacija tik laiko klausimas.

Ryškūs charakteriai, bemaž komiksinis rašymo stilius. Netikėti žinomų istorijos ir nūdienos personažų perkėlimai į kitokį Vilnių. Tokį, kokiame norėtusi gyventi. Gyva kalba, tokia, kad nė nekyla abejonių jog laumžirgiu virš Vilniaus lekiojantis Jonas Basanavičius tik taip ir turėtų kalbėti ar veikti.

Ir nors plačiai šis romanas pristatomas kaip steampunk  žanro knyga, aš dar pridėčiau - sveikas kūrybinis chuliganizmas; atsiribojimas nuo rūpintojėlių ir raudų tautos stereotipų.

P.S. Nekantriai laukiu tęsinio :)
P.P.S. Prisiminta ir prirašyta vėliau. Vienintelė vieta, kurią romane reikėtų patobulinti - moteriškų drabužių aprašymai - ilgas sijonas, iš apačios paraukta, viršuj prigludę, tamsiai rožinės spalvos... net ir labai įtempus vaizduotę nepavyko "pamatyt" :) Autoriui reikėtų konsultantų pagalbos.