Veiksmo vieta: Vilnius, Kaunas, Londonas, Konstantinopolis. Ne visai tokia seka, bet tiek jau to.
Negalinti nerašyti Žemaitė vadovaujanti žvalgams ir sugebanti ne tik išgyventi pasmerktame mieste, bet ir gelbėti kitus. "Taigi taigi, kaipgis". Magas M.K.Č. Taip taip Čiurlionis.Keliais sraigteliais per daug turintis Leninas. Demonai, nemirėliai. Cheminė avarija. Kirviai vietoj rankų. Indėnų legendose gyvenantis priešų naikintojas, kuriam kaunantis rankos ir ginklai švyti mėlynai (genetiškai modifikuotas hobitas :D ) Bokštas su šviečiančiu rutuliu irgi kažkur jau girdėtas. Geriau jau būtų tikęs koks laimės žiburio analogas.Ir iš vis, nežinau kaip į tai reaguoja kauniečiai, bet šitaip suniokoti miestą, vienus gyventojus išskersti, kitus paversti zombiais... :)
O bet tačiau, net ir sunkiai aprėpiama geografija ir galybė veikėjų, dvasių ir demonų netrukdo mėgautis nuotykiais.
Aš asmeniškai laukiu tęsinio. Ir tikiuosi autorius nepagavo sostų karuose įsigalėjusio užkrato - nei iš šio, nei iš to atsikratyti pagrindinių veikėjų. Suprantu, kad sykį pajutus kraują, sunku sustoti, bet vis tik - dar neatleidau už Milą. Negi sunku buvo įtaisyti mergaitei naują širdį? Nei sąžinės, nei moralinio veido :D
Ačiū autoriui už padovanotą galimybę mėgautis akmens ir garo miestų istorijomis - skaityti lietuvišką knygą, be įsijautimo į nežemišką kančią, be reikšmingų pauzių, lyrinių nukrypimų ir neišvengiamų pragaro kančių nuojautų.
