2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis

Imperium

Robert Harris

Knyga padariusi įspūdį, net ir atsižvelgiant į Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos nerekomenduojamų (dėl prasto vertimo, redagavimo ar/ir parengimo spaudai) knygų sąrašą.

Pakankamai jautriai reaguoju į prastą vertimą ir vien dėl to dažniau skaitau knygas rusų kalba, tačiau šiuo atveju nelabai sutinku su vertėjų sąjungos verdiktu. Yra žymiai prasčiau išverstų knygų, kurios šiame sąraše neminimos.

"Imperium" - pasakojimas apie Marką Tulijų Ciceroną (Marcus Tullius Cicero , 106 m. pr. m. e.  – 43 m. pr. m. e. ) – romėnų politiką, retoriką, filosofą ir rašytoją; apie politiko kelią, romėnų teisinę - politinę sistemą. Apie didžiausią, pavojingiausią, tik išrinktiems prieinamą žaidimą - POLITIKĄ. Ir kaina, kurią reikia sumokėti, kad patektum tarp galingiausių.


"Kiekvienuose rinkimuose galima sutikti kvailį, kuris tvirtina žinąs, kas juos laimės. tačiau rinkimai yra gyva būtybė - netgi galima sakyti, jog tai pati gyviausia būtybė, - su tūkstančių tūkstančiais smegenų, galūnių ir akių, minčių ir troškimų, besiranganti, besisukiojanti ir bėganti kryptimi, kurios niekas nebuvo numatęs, ir kartais ji taip elgiasi paprasčiausiai norėdama įrodyti visus išminčius buvus kvailais".


2011 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis

Ivano Rūsčiojo haremas

Elena Arsenjeva

Kiek žmonų iš tiesų turėjo Ivanas Rūstusis nėra tikrai žinoma. Istorikai mini 8 moteris, kurios yra laikomos jo žmonomis, nors teisėtomis, su kai kuriomis išlygomis, yra laikomos keturios.

E. Arsenjevos romanas nepretenduoja į rimtą istorinį veikalą. Tai tiesiog reikšmingos istorinės asmenybės charakterio interpretacija remiantis tam tikrais istoriniais faktais.

Kuo patraukė šis romanas?
Visų pirma į šviesą iškelta ta gyvenimo puse, kuri paprastai yra laikoma nesvarbia ir nereikšminga, kai kalbame apie šio pasaulio galinguosius.

2011 m. rugsėjo 27 d., antradienis

Pelagija ir raudonas gaidys

Borisas Akuninas

Pirmiausia, apie tai, ko nesitikėjau iš šios knygos ir ką radau.

Tikrai nesitikėjau naivumo ir nuoširdaus tikėjimo.

Man Akuninas visada asocijavosi su meistrišku, kiek manieringu siužeto dėstymu; netikėtu, kiek netradicišku matymo kampu. Visa tai taip pat yra. Jaučiama ir atvira rašytojo simpatija pagrindinei romano veikėjai - vienuolei Pelagijai. Tačiau šį kartą siužeto linija nuklysta dar toliau. Paliečiamos tikėjimo, stebuklo, religinių tradicijų temos.

Pagrindiniai knygos klausimai:
1. Kam gali ryžtis žmogus, kad išgelbėtų tą kurį myli, kuriuo tiki?
2. Ar religiniai ritualai ir tradicijos neužgožia pačios tikėjimo esmės?
3. Kas nutiktų, jei valdžios atstovai dar kartą suimtų pranašą, kuris skelbia paprastas, bet neginčijamas tiesas, kalba apie tradicinių religinių dogmų klaidingumą, kiekviename žmoguje įžvelgia gėrio ir blogio pradus ir teigia, kad nėra blogų žmonių.

Jums tai kažką primena?

2011 m. rugpjūčio 20 d., šeštadienis

Pelagija ir juodas vienuolis

Borisas Akuninas

Šis romanas - antroji detektyvinės trilogijos apie vienuolę Pelagiją dalis. Pirmoji - "Pelagija ir baltas buldogas". Šį kartą Pelagija išsprendžia mįslę, kurią bandydami įminti nukentėjo du valstybinės tarnybos pareigūnai, jau pažįstami iš pirmosios knygos. Vienas jų žuvo keistomis ir net mistiškomis aplinkybėmis, kitas ne mažiau paslaptingomis aplinkybėmis išprotėja.

Kad ir kaip neįprasta, giliai tikinti jauna moteris, vienuolė pasirodo mažiausiai linkusi į mistifikavimą, jos gebėjimas išlaikyti šaltą protą padeda atrasti vienintelį teisingą mįslės sprendimą.

Regzdamas intrigą Borisas Akuninas šiame romane perspjovė patį save (vos neparašiau - peržengė sveiko proto ribas :) ). Puikiai iliustravo, kaip žmogaus protas linkęs bet kokiam įvykiui, kurio priežasčių nesuprantame, suteikti mistinį atspalvį.

Matome tik tai, ką norime matyti. Viskas kas vyksta aplinkui, gali turėti begalę priežasčių, bet kiekvienas žmogus pasirinks tą, kuri labiausiai atitiks jo vidines nuostatas, polinkius, įsitikinimus.

Smagi, nors šiek tiek ir kraupoka knyga.

2011 m. rugpjūčio 14 d., sekmadienis

Pelagija ir baltas buldogas

Borisas Akuninas

"Pelagija ir baltas buldogas" - pirmasis Boriso Akunino trilogijos romanas. Tai klasikinis detektyvas, kuriame seklio vaidmuo atiteko kukliai vienuolei.

Borisas Akuninas intrigos meistras, jo kuriami herojai spalvingi, charakteriai sodrūs. Lengvai ir įtikinamai perteikiama provincijos miestelio atmosfera, jame gyvenantys žmonės. Akuninas tradiciškai pasakoja apie talentingus žmones išsiskiriančius iš bendros aplinkos savo charakteriu, gabumais, mąstymu ir veiksmais.

Boriso Akunino detektyviniuose romanuose nėra banalių nusikaltimų. Keisti, nesuprantami įvykiai slepia kur kas baisesnes paslaptis. Baltų buldogų nužudymas vos nenuvaręs į kapus jų šeimininkės slepia daug didesnį nusikaltimą. Visą šių įvykių kamuolį išvynioja vienuolė Pelagija, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo tiesiog prastai matanti, nerangi, nuolat pakliūnanti į keistas istorijas paklusnumo įžadus padariusi mergina.

Romano kalba išskirtinai sodri, atspindinti 19 a. kalbos ir elgesio manieringumą. Skaityti būtina originalo kalba. (Beje lietuviškai kol kas išleista tik vienas Boriso Akunino romanas "Azazelis", kurio pagrindinis veikėjas Erastas Fandorinas, žinomas iš filmo "Valstybės patarėjas" / Статский советник, rež. Nikita Michalkovas).

2011 m. rugpjūčio 11 d., ketvirtadienis

PIKTOJI. Piktosios Vakarų raganos gyvenimas ir laikai

Gregory Maguire

Kaip tampama piktąja ragana? Kiek žmogaus gyvenime lemia vieta laikas, socialinis, politinis gyvenimas ar galima visam tam pasipriešinti? Atrodytų, kad tarp šių dviejų klausimų nėra ir negali būti nieko bendro.

Prisipažinsiu, kai gavau dovanų šią knygą tikėjausi pasakos - veiksmas vyksta Ozo šalyje. Yra čia ir raganų, burtų knygų, užkeikimų, skraidymo ant šluotos. Pasakojama ir apie geltonų plytų kelio statyba (šiek tiek priminė mūsų valdovų rūmų istoriją).

Bet taip pat pasakojama ir apie šios stebuklingos šalies visuomenės suskirstymą į žemesnes ir aukštesnes būtybes, politinius neramumus, visuotinę sekimo sistemą, pasipriešinimą stereotipams, kitoniškumą, meilę, vienatvę, žiaurumą.

Tai iš tikrųjų pikta knyga, bet kartu ir nuostabi. Provokuojanti pažvelgti, kiek žiaurumo yra kiekviename iš mūsų. Į stebuklų šalį perkeltos mūsų gyvenimo dilemos, klaidos ir nuoskaudos leidžia jas įvertinti iš naujo, kiek iš šalies, bet emociškai nepasitraukiant per toli.

Iš tiesų, skaitant dažnai kyla klausimas - kur riba, už kurios žlunga geriausi norai, jausmai, mintys, sprendimai. Ir kaip dažnai, net ir geriausi ketinimai nuveda visai ne ten, kur tikėjomės.

Keliai, kurie neveda niekur, nuveda toliausiai. Ž. Volfromas
Šį kartą net ir nebaigtas geltonų plytų kelias nuvedė toliau, negu buvo galima įsivaizduoti.

Puiki knyga. Geras vertimas.

2011 m. rugpjūčio 10 d., trečiadienis

100 metų vienatvės

Gabriel Chose Garcia Marquez

Magiškasis realizmas. Veiksmas vyksta Pietų Amerikoje, Makondo miestelyje, kurį įkūrė Chosė Arkadijas Buendija. Knygoje pasakojama apie septynių kartų Buendijų šeimos gyvenimą, perpintą legendomis, mistiniais išgyvenimais, dvasių aplankymais, ir visa tai atskiesta politiniais motyvais.

Nenusakomas grožis, viską persmelkianti vienatvė, vis besikartojantis gyvenimo ratas, tų pačių klaidų kartojamas iš kartos į kartą, ir galiausiai visa naikinanti gamtos stichija, užbaigianti Makondo miestelio ir Buendijų istoriją.

Romane galybė veikėjų vienodais vardais, ne kartą ir ne du skaitant teko grįžti šiek tiek atgal, prisiminti, kas yra kas.

Buendijų šeimos genealogija. Turėtų praversti skaitant.