Kaip tampama piktąja ragana? Kiek žmogaus gyvenime lemia vieta laikas, socialinis, politinis gyvenimas ar galima visam tam pasipriešinti? Atrodytų, kad tarp šių dviejų klausimų nėra ir negali būti nieko bendro.
Prisipažinsiu, kai gavau dovanų šią knygą tikėjausi pasakos - veiksmas vyksta Ozo šalyje. Yra čia ir raganų, burtų knygų, užkeikimų, skraidymo ant šluotos. Pasakojama ir apie geltonų plytų kelio statyba (šiek tiek priminė mūsų valdovų rūmų istoriją).
Bet taip pat pasakojama ir apie šios stebuklingos šalies visuomenės suskirstymą į žemesnes ir aukštesnes būtybes, politinius neramumus, visuotinę sekimo sistemą, pasipriešinimą stereotipams, kitoniškumą, meilę, vienatvę, žiaurumą.
Tai iš tikrųjų pikta knyga, bet kartu ir nuostabi. Provokuojanti pažvelgti, kiek žiaurumo yra kiekviename iš mūsų. Į stebuklų šalį perkeltos mūsų gyvenimo dilemos, klaidos ir nuoskaudos leidžia jas įvertinti iš naujo, kiek iš šalies, bet emociškai nepasitraukiant per toli.
Iš tiesų, skaitant dažnai kyla klausimas - kur riba, už kurios žlunga geriausi norai, jausmai, mintys, sprendimai. Ir kaip dažnai, net ir geriausi ketinimai nuveda visai ne ten, kur tikėjomės.
Keliai, kurie neveda niekur, nuveda toliausiai. Ž. Volfromas
Šį kartą net ir nebaigtas geltonų plytų kelias nuvedė toliau, negu buvo galima įsivaizduoti.
Puiki knyga. Geras vertimas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą