Senai su tokiu malonumu buvau ką skaičius. Ne ne visai taip. Labai senai su tokiu malonumu skaičiau lietuvio autoriaus kūrinį.
Kas dar? Šitą knygą reikia ekranizuoti. Retai taip sakau - dažniausiai filmas sugadina tą vaizdą, kurį esu susikūrusi skaitydama. Šį kartą manau, kad vienokio ar kitokio formato ekranizacija tik laiko klausimas.
Ryškūs charakteriai, bemaž komiksinis rašymo stilius. Netikėti žinomų istorijos ir nūdienos personažų perkėlimai į kitokį Vilnių. Tokį, kokiame norėtusi gyventi. Gyva kalba, tokia, kad nė nekyla abejonių jog laumžirgiu virš Vilniaus lekiojantis Jonas Basanavičius tik taip ir turėtų kalbėti ar veikti.
Ir nors plačiai šis romanas pristatomas kaip steampunk žanro knyga, aš dar pridėčiau - sveikas kūrybinis chuliganizmas; atsiribojimas nuo rūpintojėlių ir raudų tautos stereotipų.
P.S. Nekantriai laukiu tęsinio :)
P.P.S. Prisiminta ir prirašyta vėliau. Vienintelė vieta, kurią romane reikėtų patobulinti - moteriškų drabužių aprašymai - ilgas sijonas, iš apačios paraukta, viršuj prigludę, tamsiai rožinės spalvos... net ir labai įtempus vaizduotę nepavyko "pamatyt" :) Autoriui reikėtų konsultantų pagalbos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą